Įtraukusis ugdymas – kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, siejamas su personalizuotu kiekvieno vaiko ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias, poreikius, užtikrinantis sėkmes, asmeninę pažangą. Tai procesas, kuriame atsižvelgiama į vaikų socialinę, kultūrinę, mokymosi įvairovę ir remiamasi veiksmais, padedančiais nustatyti bei šalinti kliūtis ugdymuisi ir dalyvavimui švietime. Tai labai aiškiai atsispindi Geros mokyklos koncepcijoje.
Kauno lopšelis-darželis „Lakštutė“ įgyvendina esminę įtraukiojo ugdymo vertybinę nuostatą, kad įtrauktis ir teisingumas yra suprantami kaip kokybiško ugdymo pagrindas. Kad įtraukusis ugdymas būtų sėkmingas, reikia stiprinti teigiamas visuomenės ir švietimo bendruomenės nuostatas į įtrauktį švietime, didinti švietimo pagalbos prieinamumą, gerinti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų pasirengimą įtraukčiai, pritaikyti aplinkas ir ugdymo procesus įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams, formuoti vaikų, mokytojų, kitų bendruomenės narių teigiamas nuostatas.
Darželyje siekiame visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų ugdymosi poreikių, sukurti kokybiško ugdymo(si) sąlygas, todėl esant poreikiui pažinti vaiko situaciją naudojame Bronfenbrener vaiko raidos modelį, ekologinį - sisteminį požiūrį.
Specialieji ugdymosi poreikiai – pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių. (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas, tai vaikas, kuriam dėl išskirtinių gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių reikalinga savita pagalba ar paslaugos ugdymo procese.
Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis yra padėti vaikui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą bei kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias.
Pagal ugdymosi sunkumų pobūdį ir trukmę yra skiriamos trys mokinių, turinčių mokymosi sunkumų, grupės: negalių, sutrikimų ir mokymosi sunkumų:
Pastaruoju metu itin didėja vaikų, turinčių SUP, skaičius. Tai, viena vertus, lemia specialistų žinios, kompetencija ir gebėjimas atpažinti sutrikimus, kita vertus, tam turi reikšmingos įtakos kintanti biosocialinė aplinka. Vaikų, turinčių SUP, santykinis skaičius visų besimokančiųjų atžvilgiu, per pastaruosius dešimt metų, tolygiai auga. Ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems nustatyti SUP, skaičius šiuo metu siekia apie 20%.
